La CrêpeReceptų portalas

Blynai su kefyru: purūs, minkšti ir skanūs net pastovėję

Kepiniai ir desertai
lacrepe.lt 5 min. skaitymo
Blynai su kefyru: purūs, minkšti ir skanūs net pastovėję
Nuotrauka „Blynai su kefyru: purūs, minkšti ir skanūs net pastovėję“ (Pexels)

Tai nedideli, storesni blyneliai su kefyru: viduje purūs, su švelnia rūgštele, o atvėsę jie nesukietėja. Receptas atsirado atsitiktinai. Vieną rytą šaldytuve pritrūko pieno, o kefyras blynų tešlą pakeitė taip, kad namiškiai paprašė kepti dar kartą.

Anksčiau blynus kepdavau beveik visada vienodai: kiaušiniai, pienas, miltai, truputis cukraus ir žiupsnelis druskos. Karšti jie visiems patikdavo, bet pastovėję lėkštėje tapdavo standesni, o paskutiniai kartais likdavo nesuvalgyti.

Tą rytą iš vakaro buvau pažadėjusi pusryčiams blynų, bet pamiršau patikrinti, ar yra pieno. Kiaušinius jau buvau išsitraukusi ir dubenį pasidėjusi, o šaldytuve radau tik beveik tuščią pieno pakuotę ir pradėtą kefyrą. Vyrui pasakiau, kad su pienu neišeis ir bandysiu su kefyru. Jis paprašė nedaryti labai rūgščių. Prisiminiau, kad mama su kefyru kepdavo nedidelius storus blynelius, o mano įprasti buvo plonesni. Supratau, kad reikės pakeisti ne tik skystį, bet ir tešlos tirštumą.

Ko reikės

Receptas skirtas nedidelei porcijai.

  • 250 ml kefyro
  • 1 kiaušinis
  • 180–200 g kvietinių miltų
  • 1 valgomasis šaukštas cukraus
  • žiupsnelis druskos
  • ½ arbatinio šaukštelio valgomosios sodos
  • šiek tiek aliejaus kepimui

Gaminimo eiga

  1. Į dubenį įmušk kiaušinį, suberk 1 valgomąjį šaukštą cukraus ir žiupsnelį druskos. Viską išmaišyk.
  2. Į kiaušinio masę supilk 250 ml kefyro ir išmaišyk.
  3. Atskirame inde sumaišyk miltus su ½ arbatinio šaukštelio sodos. Visų miltų iš karto nereikia: pirmiausia imk mažesnį kiekį iš 180–200 g ir pažiūrėk, kokia tešla, nes kefyro tirštumas gali skirtis.
  4. Miltų ir sodos mišinį suberk į skystą dalį ir trumpai išmaišyk, kol nebeliks sausų miltų. Tešla turi būti tiršta, bet pati nuslinkti nuo šaukšto.
  5. Tešlos neplak, kol taps visiškai glotni, ir nebandyk jos atskiesti iki tokios, kokią ruoši plonesniems blynams.
  6. Tešlą palik kelioms minutėms, o per tą laiką pasiruošk keptuvę, aliejų ir lėkštę iškeptiems blynams.
  7. Keptuvėje įkaitink truputį aliejaus ant vidutinės ar kiek mažesnės kaitros.
  8. Dėk kelis šaukštus tešlos nedidelėmis porcijomis ir palik tarpus, kad blynelius būtų lengva apversti.
  9. Kai krašteliai sutvirtės, blynelius apverk ir kepk, kol iškeps iš abiejų pusių.
  10. Pirmąjį blynelį perlaužk ir patikrink vidų. Jei jis dar neiškepęs, sumažink kaitrą arba dėk mažesnes tešlos porcijas.

Tešla: kodėl nereikia per daug miltų ir maišymo

Su kefyru tešla atrodo kitaip nei su pienu. Ji tirštesnė ir nuo šaukšto teka lėčiau, todėl iš įpročio norisi ją skiesti arba maišyti, kol taps visiškai glotni. Man tai buvo netikėta, tad paskambinau mamai pasitikslinti. Ji pirmiausia paklausė, kokius blynus noriu kepti, o išgirdusi, kad mažus ir storesnius, patarė nebandyti išgauti lietinių tešlos ir nepersistengti su miltais. Tešla turi kristi nuo šaukšto, o ne stovėti kaip pyrago tešla, ir nereikia maišyti pusę ryto.

Man dažnai atrodo, kad kuo ilgiau maišau, tuo geriau viską paruošiu, bet tąkart sustojau vos nebeliko sausų miltų. Tešlą palikau kelioms minutėms, kol ruošiau keptuvę, aliejų ir lėkštę blynams.

Kaitra ir pirmasis blynas

Pirmąkart keptuvę įkaitinau taip, kaip esu įpratusi, ir įdėjau kelis šaukštus tešlos. Blyneliai beveik nesisklaidė ir gražiai laikėsi atskirai. Netrukus supratau, kad kaitra per didelė: apačia jau rudavo, o viršus dar buvo visai skystas. Vieną blynelį apverčiau per anksti, todėl pirmasis bandymas gavosi nelabai gražus, o perlaužusi pamačiau, kad vidurys neiškepęs.

Teko sumažinti kaitrą ir nustoti skubėti. Kitus blynelius dėjau mažesnėmis porcijomis, palikau daugiau vietos juos apversti ir leidau ramiai kepti. Kai krašteliai sutvirtėjo, apversti buvo gerokai lengviau. Antroji keptuvė atrodė taip, kaip tikėjausi: blyneliai buvo storesni, tolygiau apskrudę, o viduje minkšti. Dabar pirmąjį vis dar perlaužiu ir patikrinu vidų. Taip lengviau nuspręsti, ar mažinti kaitrą, ar dėti mažesnes porcijas, ir tai man naudingiau nei kepti visada vienodą minučių skaičių.

Kokie jie gaunasi

Didžiausią skirtumą pajutau paragavusi. Mano įprasti pieniniai blyneliai būdavo plokštesni, o šie lengvai persiskyrė šakute ir viduje atrodė puresni. Kefyro rūgštelė jautėsi, bet buvo švelni. Su šaukšteliu uogienės jos beveik nebeskyriau.

Pirmąją normalesnę porciją padėjau ant stalo ir grįžau prie keptuvės. Vyras atsisuko į mane su šakute rankoje ir paklausė, ką šįkart dėjau, nes blyneliai kitokie. Kai atsakiau, kad kefyrą, jis pasakė, jog galėjau taip daryti ir anksčiau. Nusijuokiau, nes vos prieš keliolika minučių jis dar nerimavo dėl rūgštumo. Vaikai pokyčio priežastimi nesidomėjo, tiesiog prašė daugiau. Man tai buvo geriausias įvertinimas, nes prie naujų receptų mūsų namuose kartais tenka ilgokai pratinti.

Kaip jie laikosi po kelių valandų

Karšti ir ankstesni blynai dažniausiai būdavo skanūs, todėl labiausiai domino, kas liks po pusryčių, kai paskutiniai blyneliai atvės. Kelias likusias porcijas sudėjau į indą ir po kelių valandų vieną blynelį paragavau. Jis, žinoma, nebebuvo toks kaip ką tik iš keptuvės, bet išliko minkštas, o krašteliai nebuvo sukietėję. Nereikėjo gausiai tepti uogienės vien tam, kad būtų maloniau valgyti.

Anksčiau dažnai iškepdavau per daug, nes atrodydavo, kad tešlos dubenyje mažai. Paskutiniai blynai keliaudavo iš lėkštės į lėkštę, kol galiausiai pati juos suvalgydavau, kad nereikėtų išmesti. Šįkart likučius namiškiai susirado patys, o vakare tuščias indas man pasirodė iškalbingesnis už rytinius pagyrimus.

Kefyras ar pienas

Visą rezultatą priskirti vien kefyrui nenorėčiau. Tą rytą dar ir atsargiau bėriau miltus, mažiau maišiau, o po pirmojo bandymo sumažinau kaitrą. Vis dėlto būtent kefyras paskatino atsitraukti nuo įprasto recepto ir iškepti kitokius blynelius. Vėliau tą patį būdą pakartojau, jau nieko nepamiršusi nusipirkti, ir rezultatas vėl patiko.

Pieno iš virtuvės neišstūmiau: jį ir toliau naudoju lietiniams bei kitiems patiekalams. Kai norisi mažų, storesnių blynelių, dažniausiai renkuosi kefyrą. Patinka ir jų tekstūra, ir tai, kad nereikia skubinti visų suvalgyti vien dėl to, kad dar karšti.

Šį receptą atradau dėl pamiršto pirkinio. Jei tą rytą šaldytuve būtų stovėjusi pilna pieno pakuotė, tikriausiai būčiau vėl kepusi taip pat, kaip daugybę kartų anksčiau. Dabar prieš savaitgalį kartais išgirstu: „Kefyro yra? Gal rytoj tų blynų?“ Tuomet jau žinau, apie kuriuos kalbama.