Kai artėja šventės, mano virtuvėje visada atsiranda tas pats klausimas – ką gaminti, kad būtų ir gražu, ir skanu, ir nereikėtų stovėti prie viryklės iki paskutinės minutės. Būtent tada į pagalbą atein...
Kai artėja šiltasis sezonas, telefone vėl pradeda kauptis nuotraukos gražių pievų, ežerų pakrančių ir miškų takelių. Bet prieš išvažiuojant reikia išsprendusti vieną klausimą, kuris kartais sukelia da...
Skambutis į duris, o tu dar chalate su suplaišėjusiais plaukais – klasika. Svečiai atvyko anksčiau, o stalas tuščias kaip po Naujųjų metų šventės trečią dieną. Bet nusiraminkim: karštas užkandis per d...
Kalėdos kiekvienais metais atrodo taip pat – lyg tik vakar dėliojome eglutės žaisliukus, o štai jau vėl reikia galvoti, ką dėsime ant stalo. Ir kad ir kiek kartų tą patirtį pergyvename, kažkodėl visad...
Kūčios – tas vakaras, kai net didžiausi skeptikai sustoja ir pagalvoja apie tradicijas. Dvylika patiekalų ant stalo – nei mažiau, nei daugiau – simbolizuoja dvylika mėnesių, ir kiekvienas jų turėtų bū...
Gruodžio pradžioje, kai už lango jau tamsu keturias valandas ir oras kvepia sniegu (arba bent jau šalčiu, jei to sniego dar nesulaukėme), virtuvėje pradeda kvepėti kažkas visai kito – medumi, ag...
Kartais užtenka vieno žvilgsnio į lėkštę, kad nuotaika pakiltų. Ryškios spalvos, saulėti prieskoniai, citrinos kvapas ar švelniai keptas paprikų mišinys – visa tai veikia mus giliau, nei atrodo iš pir...
Kai lauke temperatūra nukrenta žemiau nulio, o dienos trumpėja iki nepadoriai mažo šviesos kiekio, virtuvėje prasideda visai kitas gyvenimas. Vasaros pomidorai ir agurkai jau seniai užmiršti, o šaldyt...
Vaikų gimtadienis be torto – tai kaip gimtadienis be dovanų, tiesiog neįsivaizduojamas dalykas. Bet čia ir slypi ta didžioji tėvų baimė: reikia sukurti kažką, kas atrodytų kaip iš žurnalo, tačiau real...
Velykos – ta šventė, kai virtuvė kvepia nuo pat ryto, o ant stalo susirenka viskas, ko per gavėnią pasiilgom. Kiaušiniai, šventinė duona, mėsos gėrybės, žalumynai – ir visa tai turi atrodyti taip, kad...
Kiekvieną kartą, kai einu į turgų ar net paprastą prekybos centrą, pastebiu tą patį – lentynos keičiasi kartu su metų laikais. Vasarą jos lūžta nuo pomidorų ir agurkų, o žiemą dominuoja kopūstai...
Kai pirmieji šilti spinduliai pradeda šildyti žemę, o sniegas galutinai pasitraukia iš daržų pakraščių, virtuvėje prasideda visai kitokia nuotaika. Po ilgos žiemos, kai valgėme daugiausia bulves, kopū...
Rudens pabaigoje, kai slyvos jau byra nuo medžių ir šaldytuve guli paskutinė dėžutė iš turgaus, atsiranda ta pati dilema – ką su jomis daryti, kol nesugedo. Mano atsakymas visada vienodas: kepamas sly...
Rudenį, kai lauke pradeda temti anksčiau, o obuolių sodai lūžta nuo derliaus, virtuvėje visada atsiranda noras kažko šilto ir jaukaus. Kepti obuoliai su varške – tas desertas, kurį darau jau ne pirmus...
Kai lapai pradeda geltonuoti, o oras vakarais įgauna tą būdingą drėgną vėsumą, virtuvėje kažkas savaime pasikeičia. Nebenoriu lengvų salotų ar šaltų sriubų – staiga užsimanau kažko sotaus, kvapnaus, t...