La CrêpeReceptų portalas

Naminė grietinė iš grietinėlės ir šaukšto raugo: tiršta, švelniai rūgšti ir paprasta pagaminti

Naminė grietinė iš grietinėlės ir šaukšto raugo: tiršta, švelniai rūgšti ir paprasta pagaminti
Nuotrauka „Naminė grietinė iš grietinėlės ir šaukšto raugo: tiršta, švelniai rūgšti ir paprasta pagaminti“ (Unsplash)

Grietinė – vienas tų produktų, be kurių lietuviškoje virtuvėje sunku įsivaizduoti daugelį patiekalų: ją dedame į šaltibarščius, sriubas ir padažus, valgome su bulviniais blynais, cepelinais ar virtomis bulvėmis. Naminei grietinei reikia tik dviejų produktų: riebesnės grietinėlės ir truputėlio natūralios grietinės raugui. Ji išeina švelnaus rūgštumo ir tiršta.

Specialios įrangos nereikia. Grietinėlę suraugina gyvosios pieno rūgšties bakterijos, kurios tinkamomis sąlygomis suteikia jai būdingą skonį ir tirštumą. Šis būdas primena tradicinį pieno produktų rauginimą, tik vietoj natūraliai rūgstančios grietinėlės naudojamas jau paruoštas raugas. Procesą lengviau kontroliuoti, o rezultatas tolygesnis.

Gaminant patiems, galima kontroliuoti sudėtį, pasirinkti norimą riebumą ir išgauti švelnesnį arba rūgštesnį skonį. Naminė grietinė ne visada būna pigesnė už parduotuvinę, tai priklauso nuo grietinėlės kainos.

Ko reikės

  • 500 ml pasterizuotos, ne mažesnio kaip 20 proc. riebumo grietinėlės
  • 2–3 valgomieji šaukštai natūralios grietinės su gyvosiomis pieno rūgšties bakterijų kultūromis

Kaip pasirinkti grietinėlę ir raugą

Tirštai, sodriai grietinei geriausiai tinka 30–35 proc. riebumo grietinėlė. Iš liesesnės grietinėlės galutinis produktas paprastai būna skystesnis.

Raugą rinkitės atidžiai. Ant pirktinės grietinės pakuotės ieškokite informacijos apie pieno rūgšties bakterijų kultūras. Geriausia naudoti šviežiai atidarytą, galiojančio termino produktą. Dar patikimesnis variantas – specialus grietinei skirtas raugas, kurį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją.

Gaminimo eiga

  1. Kruopščiai išplaukite stiklinį indą, šaukštą ir kitus įrankius. Indą galima papildomai nuplikyti verdančiu vandeniu ir prieš naudojimą leisti jam visiškai atvėsti. Rauginant švara ypač svarbi, nes kartu su naudingosiomis bakterijomis gali daugintis ir nepageidaujami mikroorganizmai.
  2. Į švarų indą supilkite pasterizuotą grietinėlę. Jei ji ką tik išimta iš šaldytuvo, leiskite jai sušilti iki rauginimui tinkamos temperatūros.
  3. Įmaišykite 2–3 šaukštus natūralios grietinės ir kruopščiai išmaišykite, kad raugas tolygiai pasiskirstytų.
  4. Indą uždenkite švariu dangteliu ir palikite maždaug 20–25 laipsnių temperatūroje. Įprastoms grietinės raugo kultūroms ši temperatūra tinka labiau nei 35–40 laipsnių šiluma, kuri dažniau naudojama kai kuriems kitiems raugintiems pieno produktams. Jei naudojate specialų raugą, laikykitės jo instrukcijoje nurodytos temperatūros.
  5. Rauginkite apie 12–24 valandas. Per tą laiką grietinėlė turėtų pastebimai sutirštėti ir įgauti maloniai rūgštų skonį. Indo geriau be reikalo nejudinkite ir nemaišykite, nes tuo metu formuojasi būsimos grietinės struktūra.
  6. Kai grietinė sutirštės, iš karto perkelkite ją į šaldytuvą. Palaikykite bent 6–8 valandas, o dar geriau – per naktį.
  7. Konsistenciją vertinkite tik po šio atvėsimo, nes atšalusi grietinė tampa tirštesnė.

Jei per parą mišinys nesurūgo ir nesutirštėjo, jo vartoti nereikėtų. Taip pat būtina jį išmesti, jeigu atsirado pelėsio, neįprasta spalva, gleivėta tekstūra ar nemalonus kvapas.

Ar galima grietinę pagaminti iš paprasto pieno?

Anksčiau kaimuose grietinė buvo gaminama iš nuo pieno paviršiaus surinktos grietinėlės. Šviežias pienas buvo paliekamas, kad atsiskirtų riebesnis sluoksnis, o jį surinkus buvo galima rauginti.

Įprastas parduotuvinis pienas nėra tas pats, kas grietinėlė. Rauginant vien pieną gaunamas kitokios konsistencijos raugintas pieno produktas, o ne tokia tiršta grietinė, prie kokios esame įpratę.

Didelę dalį grietinės kremiškumo lemia riebalų kiekis: kuo riebesnė grietinėlė, tuo sodresnis rezultatas. Labai tiršta grietinė nebūtinai geresnė – vieniems patinka tokia, kurioje šaukštas beveik stovi, o kiti renkasi skystesnę, tinkamą sriuboms ir padažams.

Naminės grietinės nerekomenduojama gaminti iš neapdoroto žalio pieno ar žalios grietinėlės, nes jie gali turėti pavojingų mikroorganizmų. Saugiau naudoti pasterizuotus pieno produktus ir patikimą raugą.

Kada naminė grietinė iš tikrųjų padeda sutaupyti

Grietinėlė parduotuvėje gali kainuoti panašiai tiek pat arba net daugiau nei tokio pat kiekio paruošta grietinė, todėl vien pats gaminimas dar nereiškia mažesnių išlaidų.

Pavyzdžiui, jei už 500 ml grietinėlės sumokėsite 2,50 euro, o raugui sunaudosite dar maždaug 20 centų vertės grietinės, bendra savikaina bus apie 2,70 euro. Jei parduotuvėje panašaus riebumo grietinė kainuoja 2,30 euro, gamindami patys nesutaupysite. Tačiau jei grietinėlę įsigijote pigiau per akciją, naminis variantas jau gali būti ekonomiškesnis.

Kita nauda – galimybė sunaudoti turimą grietinėlę, kol nepasibaigė jos tinkamumo vartoti terminas. Tačiau rauginimo nereikėtų laikyti būdu išgelbėti jau pradėjusį gesti produktą.

Jei svarbiausias tikslas – sutaupyti, prieš gaminant palyginkite grietinėlės ir gatavos grietinės kilogramo kainas. Kartais naminis produktas bus pigesnis, kartais – brangesnis.

Laikymas ir patiekimas

Naminę grietinę laikykite sandariame inde 4 laipsnių ar žemesnėje temperatūroje ir suvartokite per 3–4 dienas. Kiekvieną kartą ją semkite švariu šaukštu, kad į indą nepatektų papildomų mikroorganizmų.

Naminei grietinei būdingas malonus švelnus rūgštumas, todėl ji puikiai tinka prie virtų bulvių, bulvinių blynų, sriubų ir įvairių padažų.