Raugintų kopūstų sėkmę lemia ne morkų kiekis, kmynai ar stiklainio forma, o teisingas kopūstų ir druskos santykis. Pasverta druska padeda gauti tvirtus, sultingus ir traškius kopūstus, o receptas visai paprastas.
Druskos įbėrus per mažai, kopūstai gali suminkštėti ir pradėti gesti. Jos padauginus fermentacija vyks lėčiau, o skonis bus pernelyg sūrus.
Patikima proporcija: 1 kilogramui jau nuvalytų ir supjaustytų kopūstų reikia 20 gramų druskos. Tai 2 procentai kopūstų svorio. Todėl ruošiant didesnį kiekį verta naudoti virtuvines svarstykles, o ne matuoti druską šaukštais ar saujomis.
Ko reikės
- 1 kg nuvalytų ir supjaustytų kopūstų
- 20 g druskos
- 50–80 g morkų (nebūtina)
- kmynų (nebūtina)
- spanguolių (nebūtina)
- kadagio uogų (nebūtina)
- kelių laurų lapų (nebūtina)
Morkos suteikia švelnaus saldumo ir gražesnę spalvą. Dėti jų pernelyg daug nereikėtų: kopūstai gali tapti minkštesni ir saldesni, nei tikėjotės. Kmynų, spanguolių, kadagio uogų ar laurų lapų dedama pagal skonį. Pirmą kartą raugiant geriausia nepridėti per daug skirtingų priedų, nes kopūstams surūgti pakanka jų pačių, druskos ir natūraliai išsiskyrusių sulčių.
Rauginimui rinkitės paprastą maistui skirtą druską be papildomų kvapiųjų medžiagų, švarią. Druskos rupumas nėra esminis, jeigu ji tiksliai pasveriama ir tolygiai paskirstoma kopūstuose.
Druskos kiekis pagal kopūstų svorį
Kopūstus sverkite tik nuėmę pažeistus išorinius lapus, išpjovę kotą ir pašalinę kitas nenaudojamas dalis. Kitaip gali pasirodyti, kad druskos įbėrėte tiksliai, nors dalis pasverto kopūsto į stiklainį apskritai nepateko.
| Paruoštų kopūstų kiekis | Reikalingas druskos kiekis |
|---|---|
| 500 g | 10 g |
| 1 kg | 20 g |
| 2 kg | 40 g |
| 3 kg | 60 g |
| 5 kg | 100 g |
| 10 kg | 200 g |
Gaminimo eiga
- Nuimkite pažeistus išorinius kopūsto lapus, išpjaukite kotą ir pašalinkite kitas nenaudojamas dalis. Tik tada kopūstus pasverkite.
- Kopūstus supjaustykite gana plonomis, bet ne permatomomis juostelėmis. Labai smulkiai sutarkuoti greičiau išskiria sultis, tačiau gali lengviau suminkštėti, o storesni gabalėliai raugs ilgiau ir ne visuomet vienodai.
- Susmulkintus kopūstus sudėkite į didelį dubenį, suberkite pasvertą druską ir, jei naudojate, tarkuotas morkas.
- Viską gerai permaišykite ir kelias minutes lengvai paminkykite rankomis.
- Kopūstų nesugrūskite iki visiško minkštumo. Spauskite tik tol, kol pradės blizgėti nuo drėgmės ir pasirodys pirmosios sultys. Toliau druska iš kopūstų palaipsniui ištrauks daugiau skysčio.
- Mišinį palikite dubenyje maždaug 15–30 minučių. Po to sultys paprastai išsiskiria gerokai lengviau, todėl kopūstus paprasčiau suspausti inde.
- Švarų stiklainį arba rauginimo indą pildykite nedidelėmis porcijomis. Kiekvieną sluoksnį prispauskite mediniu grūstuvu, švariu šaukštu arba ranka, kad tarp kopūstų neliktų didelių oro tarpų.
- Indo nepripildykite iki pat krašto: viršuje palikite bent kelis centimetrus laisvos vietos, nes fermentacijos metu susidarys dujos ir kils sūrymas. Stiklainį pastatykite ant lėkštės, nes aktyviai rūgstant skystis gali išbėgti per kraštus.
- Kopūstai turi būti visiškai apsemti savo sultimis. Virš sūrymo likę gabalėliai gauna oro, todėl gali patamsėti, apdžiūti ar pradėti gesti. Kopūstus prispauskite specialiu rauginimo svareliu, mažesniu švariu indeliu arba atidėtu kopūsto lapu su tinkamu svoriu.
- Jeigu po kelių valandų sulčių vis dar nepakanka, pirmiausia dar kartą stipriai paspauskite kopūstus. Paprastai teisingai pasūdyti švieži kopūstai išskiria pakankamai skysčio.
- Pradžioje kopūstus laikykite kambario temperatūroje, geriausia maždaug 18–22 laipsnių šilumoje. Per šaltoje patalpoje fermentacija prasidės lėtai, o labai šiltoje kopūstai gali per greitai įrūgti ir prarasti dalį tvirtumo.
- Stebėkite fermentaciją. Pirmieji aktyvios fermentacijos požymiai dažniausiai yra kylantys burbuliukai, didėjantis sūrymo kiekis ir rūgštokas kvapas. Jei naudojate sandariai užsukamą stiklainį be fermentavimo vožtuvo, susikaupusias dujas reguliariai atsargiai išleiskite.
- Kopūstus ragaukite, nes rauginimo greitis priklauso nuo kambario temperatūros, kopūstų veislės ir supjaustymo storio. Pasiekus norimą rūgštumą, indą perkelkite į šaldytuvą, vėsų rūsį ar kitą šaltą vietą. Žema temperatūra fermentaciją gerokai sulėtina ir padeda ilgiau išlaikyti kopūstų traškumą.
Kodėl druskos geriau nematuoti šaukštu
Vienas valgomasis šaukštas smulkios druskos gali sverti kitaip nei toks pat šaukštas rupios. Rezultatas priklauso ir nuo to, ar šaukštas nubrauktas, ar su kaupu. Ruošiant nedidelį kiekį kopūstų, vos kelių gramų skirtumas jau gali pakeisti galutinį sūrumą.
Todėl virtuvinės svarstyklės čia nėra nereikalingas tikslumas. Jos leidžia kiekvieną kartą išlaikyti tokią pačią proporciją, nesvarbu, ar raugiate vieną stiklainį, ar visą kibirą.
Dažniausios klaidos, dėl kurių kopūstai suminkštėja
Viena dažniausių klaidų – druska beriama iš akies. Kiekviena sauja skiriasi, todėl vieną kartą kopūstai pavyksta puikiai, o kitą tampa per sūrūs arba minkšti.
Kita problema – kopūstai per stipriai ir per ilgai maigomi. Taip pažeidžiama jų struktūra, todėl po rauginimo jie nebeturi malonaus traškumo. Pakanka sulaukti, kol pradės skirtis sultys.
Kopūstai taip pat gali sugesti, jei dalis jų lieka virš sūrymo, naudojamas nešvarus indas arba į stiklainį nuolat kišami nešvarūs įrankiai. Imant jau paruoštus kopūstus visada reikėtų naudoti švarią šakutę ar žnyples, o likusią masę vėl prispausti po skysčiu.
Svarbiausias skaičius, kurį verta įsiminti, yra 20 gramų druskos vienam kilogramui nuvalytų ir supjaustytų kopūstų. Ne sauja, ne du kupini šaukštai ir ne tiek, „kiek visada berdavo močiutė“. Tiksli 2 procentų proporcija, švarus indas, saikingas maigymas ir kopūstų laikymas po sūrymu gerokai padidina tikimybę, kad jie bus tvirti, sultingi ir maloniai traškūs.