Tvarkydama virtuvės stalčių radau sulankstytą lapą su kraujinių vėdarų receptu. Užsirašiau jį prieš dešimt metų ir, matyt, laukiau tinkamos progos. Šįkart lapo atgal neįkišau, o pagal jį iškepiau sodrius, svogūnais ir spirgučiais kvepiančius vėdarus. Jiems nereikia nei įmantrių prieskonių, nei brangaus garnyro, tik šiek tiek kantrybės ir vietos prie stalo.
Kraujinius vėdarus ilgai laikiau patiekalu, kurį paprasčiau suvalgyti svečiuose nei pasigaminti pačiai. Bijojau netinkamai išvirti kruopų, per stipriai prikimšti žarnų arba ištraukti iš orkaitės sausą, subyrantį įdarą. Perskaičiusi receptą pamačiau, kad didžioji darbo dalis pažįstama: išvirti kruopas, pakepinti svogūnus ir viską sumaišyti.
Pasirinkau perlines kruopas, nes norėjau, kad vėdarų vidus būtų minkštas, bet pjaunant dar jaustųsi kruopų tekstūra. Prieskonių sąrašo neplėčiau: užteko juodųjų pipirų, mairūno ir gerai pakepintų svogūnų.
Ingredientai
Maždaug 6–8 porcijoms:
- 300 g sausų perlinių kruopų;
- 500 ml maistui skirto kiaulių kraujo;
- 200 g šviežių kiaulienos lašinių;
- 2 dideli svogūnai;
- 1 arbatinis šaukštelis džiovinto mairūno;
- apie ½ arbatinio šaukštelio maltų juodųjų pipirų;
- druskos pagal poreikį;
- iki 150 ml nesūdyto sultinio, jei įdaras pernelyg tirštas;
- maždaug 2 m išvalytų natūralių kiaulių žarnų, priklausomai nuo jų storio;
- truputis riebalų kepimo indui patepti.
Kraują rinkausi tik maistui skirtą, iš patikimo tiekėjo, ir iki naudojimo laikiau šaldytuve pagal pakuotės nurodymus. Žarnas pirkau jau išvalytas, paruoštas maisto gamybai.
Gaminimo eiga
- Kruopas gerai perplauk ir virk vandenyje pagal pakuotėje nurodytą laiką, kol suminkštės, bet dar nevirs koše.
- Kruopas nukošk ir palik pravėsti. Įdarui jos turi būti vos šiltos: supiltas į karštas kruopas kraujas pradės krešėti dar dubenyje.
- Lašinius supjaustyk mažais kubeliais ir sudėk į keptuvę. Kaitink ant vidutinės ugnies, kad pamažu išsiskirtų riebalai, o gabalėliai lengvai apskrustų.
- Suberk smulkiai supjaustytus svogūnus ir kepk dar apie 10–15 minučių, retkarčiais pamaišydamas. Kaitros nedidink, kad svogūnai būtų minkšti ir auksiniai.
- Keptuvę nukelk nuo viryklės, o jos turinį taip pat palik pravėsti.
- Į didelį dubenį sudėk kruopas, svogūnus ir spirgučius su išsiskyrusiais riebalais.
- Supilk kraują, suberk mairūną ir pipirus, gerai išmaišyk. Įdaras turi būti drėgnas ir lengvai maišomas šaukštu.
- Jei įdaras išeitų sausas ir standus, po truputį įpilk sultinio. Visų 150 ml pilti nebūtina.
- Druskos neberk aklai, nes pirktas kraujas gali būti jau pasūdytas. Žalio įdaro neragauk: mažą šaukštelį jo atskirai gerai iškepk keptuvėje ir tik tada patikrink, ar pakanka prieskonių.
- Žarnas paruošk pagal tiekėjo nurodymus: sūdytas pamirkyk ir kruopščiai perplauk.
- Vieną žarnos galą užrišk maistui tinkamu siūlu, o įdarą dėk per plačią kimšimo tūtelę.
- Žarnos neprikimšk standžiai: palik ją minkštą ir laisvoką, kad kaitinamas įdaras turėtų vietos plėstis. Nors iš pradžių norisi įdaro vis paspausti ir sutalpinti daugiau, žarna neturi tapti kieta, įtempta dešra.
- Užuot darius vieną ilgą vėdarą, suformuok kelis trumpesnius, juos patogiau sudėti į kepimo indą.
- Kepimo indą patepk riebalais ir sudėk vėdarus, tarp jų palikdamas šiek tiek vietos. Matomus oro burbuliukus atsargiai pradurk švaria plona adata.
- Į indo dugną įpilk maždaug 100 ml karšto vandens. Jis vėdarų neapsems, tik neleis indui nuo pat pradžių visiškai išsausėti.
- Orkaitę įkaitink iki 170 °C, pasirinkęs kaitinimą iš viršaus ir apačios.
- Vėdarus kepk maždaug 60–90 minučių. Laiką laikyk tik orientyru: plonesni iškepa greičiau, storesniems reikia daugiau laiko. Jei paviršius pradėtų pernelyg tamsėti, laisvai pridenk jį folija.
- Iškepimą patikrink virtuviniu termometru. Storiausios dalies centre temperatūra turi pasiekti bent 75 °C ir tokia išsilaikyti ne trumpiau kaip 30 sekundžių. Vien apskrudusio paviršiaus ar tamsios įdaro spalvos nepakanka.
- Ištrauktus iš orkaitės vėdarus palik maždaug 10 minučių pastovėti.
Kaip patiekti
Vėdarus patiekiau su grietine ir raugintais kopūstais. Papildomo spirgučių padažo nebedariau, nes įdare riebalų ir skonio jau buvo pakankamai.
Perpjovus vėdaras nesubyrėjo, kruopos buvo minkštos, tarp jų jautėsi svogūnų saldumas ir nedideli spirgučių gabalėliai. Apvalkalas vietomis apskrudo, o įdaras liko drėgnas. Mairūnas jautėsi, bet neužgožė kitų skonių. Labiausiai patiko kąsnis su šaukšteliu grietinės ir raugintais kopūstais: jų rūgštumas tiko prie sotaus įdaro, todėl kitų garnyrų nepasigedau.
Prie recepto dabar pridėčiau tris pastabas:
- kruopas prieš maišant pravėsinti;
- svogūnams negailėti laiko;
- žarnų neprikimšti standžiai.
