La CrêpeReceptų portalas

Spanguolių padažas prie anties ar kalakuto: 10 minučių virimo ir saldžiarūgštis skonis

Sezonai ir šventės
lacrepe.lt 4 min. skaitymo
Spanguolių padažas prie anties ar kalakuto: 10 minučių virimo ir saldžiarūgštis skonis
Nuotrauka „Spanguolių padažas prie anties ar kalakuto: 10 minučių virimo ir saldžiarūgštis skonis“ (Pexels)

Prie keptos anties, kalakuto ar kiaulienos dažnai norisi ko nors gaivaus, todėl verdu spanguolių padažą. Į puodą keliauja 300 g uogų, 100 g cukraus, truputis vandens ir apelsino žievelė. Po maždaug 10 minučių virimo gaunu sodrios spalvos padažą, kuris vėsdamas sutirštėja, o jo saldžiarūgštis skonis puikiai papildo šventinę mėsą.

Svarbiausia man išlaikyti pusiausvyrą: spanguolių rūgštelė turi būti juntama, bet neužgožti viso patiekalo. Apelsino žievelė suteikia šilto citrusų aromato, o saldumą reguliuoju cukrumi. Galutinį skonį įvertinu paragavusi šiek tiek atvėsusio padažo, nes verdantis jis atrodo kitoks.

Recepto informacija

  • Kiekis: maždaug 400 ml padažo, 6–8 porcijos.
  • Paruošimas: apie 5 minutes.
  • Virimas: apie 10 minučių nuo užvirimo.
  • Atvėsinimas: apie 20–30 minučių.
  • Bendras laikas: maždaug 35–45 minutės, įskaitant vėsinimą.

Padažą dažnai paruošiu šventės išvakarėse. Tada patiekimo dieną lieka tik išimti jį iš šaldytuvo ir nuspręsti, ar prie mėsos norėsiu šalto, kambario temperatūros, ar švelniai pašildyto.

Ingredientai

Maždaug 400 ml padažo, 6–8 porcijoms:

  • 300 g šviežių arba šaldytų spanguolių;
  • 100 g cukraus;
  • 100 ml vandens;
  • 2 šaukštai apelsinų sulčių;
  • maždaug 1 arbatinis šaukštelis smulkiai nutarkuotos apelsino žievelės;
  • mažas žiupsnelis druskos;
  • nedidelis cinamono lazdelės gabalėlis (nebūtina).

Cinamoną įdedu, kai noriu ryškesnio kalėdinio aromato. Kitų prieskonių iš karto neberiu: spanguolės ir apelsinas jau patys suteikia pakankamai skonio.

Cukraus papildomai pasilieku tik ragavimui. Jei uogos labai rūgščios arba padažą valgys ir saldesnius pagardus mėgstantys žmonės, jo gali prireikti dar 10–20 g.

Gaminimo eiga

  1. Šviežias spanguoles perrenku, pašalinu pažeistas uogas ir nuplaunu. Šaldytų iš anksto neatitirpinu: jas galima berti tiesiai į puodą, tik mišinys užvirs kiek vėliau.
  2. Apelsiną kruopščiai nuplaunu ir nusausinu. Smulkia tarka nutarkuoju tik spalvotą išorinį žievelės sluoksnį, o baltosios dalies nekabinu, nes ji gali suteikti kartumo.
  3. Į nedidelį puodą supilu vandenį ir suberiu cukrų. Kaitindama maišau, kol cukrus ištirpsta.
  4. Suberiu spanguoles ir supilu apelsinų sultis. Jei naudoju cinamoną, jo gabalėlį įdedu dabar, kartu su uogomis. Puodą renkuosi tokį, kuriame uogoms lieka šiek tiek vietos: verdamos jos pradeda sproginėti, todėl perpildytame mažame puodelyje padažas aptaškytų viryklę.
  5. Mišiniui užvirus sumažinu kaitrą. Padažas turi ramiai burbuliuoti, o ne smarkiai kunkuliuoti. Verdu apie 10 minučių nuo užvirimo, neuždengusi, retkarčiais pamaišau ir stebiu, kad dugnas nepradėtų svilti.
  6. Uogoms sutrūkinėjus, dalį jų prispaudžiu šaukštu prie puodo sienelės. Man patinka, kai padaže lieka ir vientisos masės, ir kelių sveikų uogų. Jei norisi visiškai glotnaus pagardo, išvirtą padažą galima pertrinti per sietelį.
  7. Likus maždaug 2 minutėms iki virimo pabaigos suberiu tarkuotą apelsino žievelę ir mažą žiupsnelį druskos. Cinamono gabalėlį baigusi virti išimu.
  8. Žievelės nepadauginu. Pradžioje man pakanka vieno arbatinio šaukštelio: padažas turi kvepėti apelsinu, tačiau spanguolių skonis turi likti pagrindinis.
  9. Nukėlusi puodą nuo kaitros, padažą palieku pravėsti apie 20–30 minučių. Karštas jis būna skystesnis, o vėsdamas pastebimai sutirštėja, todėl vien pagal vaizdą puode jo papildomai nevirinu.
  10. Ant lėkštutės įdedu šaukštelį padažo, atvėsinu ir paragauju. Jei reikia daugiau saldumo, į dar šiltą padažą įmaišau šiek tiek cukraus ir trumpai pakaitinu, kad jis visiškai ištirptų.

Kaip padažas nebūtų per rūgštus

Pirmiausia nepadauginu apelsinų sulčių. Jos suteikia vaisiškumo, bet pačios taip pat yra rūgščios. Todėl didžiąją recepte numatyto skysčio dalį sudaro vanduo, o apelsinų aromatą išgaunu žievele.

Cukrų koreguoju nedideliais kiekiais, kaskart paragaudama atvėsusį šaukštelį. Taip lengviau išvengti situacijos, kai rūgštų padažą netyčia paverčiu labai saldžia uogiene. Dar įvertinu, prie ko jį patieksiu: prie riebesnės anties man patinka ryškesnė rūgštelė, o prie švelnaus kalakuto renkuosi kiek saldesnį variantą.

Kaip pataisyti per tirštą arba per skystą padažą

Jei atvėsęs padažas pasidaro per tirštas, įmaišau po šaukštą vandens ir švelniai pašildau. Skysčio nepilu iš karto daug, nes konsistenciją suskystinti lengviau negu vėl sutirštinti.

Jei padažas ir atvėsęs pernelyg skystas, grąžinu jį į puodą ir kelias minutes pavirinu neuždengusi. Maišau dažniau, nes tirštėjanti masė lengviau prikimba prie dugno. Krakmolo šiam receptui paprastai neprireikia.

Patiekimas ir laikymas

Šį padažą dedu prie keptos anties, kalakuto, vištienos, kiaulienos nugarinės ar kumpio. Patiekiu jį atskirame indelyje, kad kiekvienas galėtų įsidėti tiek, kiek mėgsta. Pradžioje vienai porcijai pakanka vieno ar dviejų šaukštų.

Jei gaminu iš vakaro, pravėsusį padažą sudedu į švarų uždengiamą indą ir laikau šaldytuve. Prieš patiekdama pamaišau, o šildydama prireikus įpilu šaukštą vandens. Toks padažas praverčia ir kitą dieną: plonai užteptas ant sumuštinio su keptos mėsos likučiais suteikia jam visai kitą skonį.