Vasara, kai daržuose pradeda vešėti cukinijos, kiekvienas namų šeimininkas susiduria su ta pačia dilema – ką daryti su tuo gausiu derliumi. Cukinijos auga taip greitai, kad per savaitę viena kita daržovė gali pasidaryti kone milžiniška. Ir čia į pagalbą ateina paprastas, bet neįtikėtinai skanus patiekalas – cukinijų apkepas su sūriu ir pomidorais. Šis receptas yra tas atvejis, kai iš kelių paprastų produktų gauni kažką tikrai gardaus, sotaus ir tinkamo bet kuriai dienos valgymo situacijai.
Šis patiekalas man patinka dar ir dėl to, kad jis nereikalauja nei ypatingų įgūdžių, nei brangių ingredientų. Cukinijos, pomidorai, sūris, kiaušiniai – viskas, ką dažnai turime šaldytuve ar sandėliuke. O rezultatas – gruzdrus, aromatingas apkepas, kuris tinka ir vakarienei, ir kaip pietų dėžutės turinys kitai dienai.
Kodėl šis apkepas verta gaminti dažniau
Cukinijos yra vienos iš tų daržovių, kurios lengvai prisitaiko prie skonio ir formos, kurią jai duodi. Jos pačios savaime nėra ryškaus skonio, bet tuo pat metu labai gerai sugeria kitų produktų aromatus. Todėl apkepe su sūriu ir pomidorais cukinijos tampa tarsi tokia švelnia baze, ant kurios užsidėję sūris ir pomidorai suteikia visą skonio gylį.
Be to, šis patiekalas – tikras gelbėjimosi ratas tiems, kurie stengiasi valgyti daugiau daržovių, bet nelabai žino, kaip jas paįvairinti. Apkepo forma leidžia sukombinuoti keletą daržovių, ir jos visos tampa vieninga, malonia mase, kurią valgyti tikrai norisi, o ne tik „reikia”.
Dar vienas privalumas – ruošimo laikas. Nuo pradžios iki galo viskas užima apie valandą, dažniausiai mažiau, o didžioji dalis to laiko – tiesiog kepimas orkaitėje, kol tu galimai ruoši ką kitą arba tiesiog atsipalaiduoji.
Ko reikės – ingredientų sąrašas ir keletas pastabų
Klasikinis cukinijų apkepas su sūriu ir pomidorais neprašo nieko egzotiško. Pagrindiniai komponentai:
- 2-3 vidutinio dydžio cukinijos (apie 600-700 g)
- 2-3 pomidorai, geriausia mėsingi, ne pernelyg sultingi
- 150-200 g kietojo sūrio (tinka ir „Edamas”, ir „Goudos” tipo, ir net paprastas lietuviškas sūris)
- 3 kiaušiniai
- 2-3 šaukštai miltų arba manų kruopų
- 1 svogūnas (nebūtinas, bet suteikia gilesnio skonio)
- 2 skiltelės česnako
- Druska, pipirai, žiupsnis muskato riešuto (jei mėgstate)
- Šviežios žolelės – baziliko, petražolių ar krapų, kiek širdis geidžia
- Alyvuogių aliejus kepimui
Vienas svarbus dalykas, apie kurį verta pagalvoti prieš pradedant – cukinijos turi labai daug vandens. Jeigu jų neapdirbsite tinkamai, apkepas gali išeiti pernelyg drėgnas, netgi vandeningas, ir tada visas jūsų darbas nueis nesėkme. Bet apie tai plačiau žemiau.
Cukinijų paruošimas – svarbiausias žingsnis
Cukinijas nutarkuokite ant stambios trintuvės arba supjaustykite plonais griežinėliais – abu variantai veikia, tik skonis ir tekstūra bus skirtinga. Nutarkuotos cukinijos apkepas išeina tarsi vientisas, panašesnis į kepenėlių apkepą, o griežinėliais pjaustytos cukinijos duoda daugiau tekstūros ir sluoksniuotumo.
Kad ir kokį būdą pasirinktumėte, kitas žingsnis lieka toks pat – reikia pasidruskinti cukinijas ir palikti jas pastovėti bent 15-20 minučių. Druska ištraukia perteklinį vandenį, ir tada tereikia jas nuspausti rankomis arba per marlę, kad ištekėtų visas skystis. Šis žingsnis dažnai praleidžiamas, bet jis yra tas, kuris nulemia, ar apkepas bus tirštas ir gardus, ar vandeningas ir prastas.
Jei cukinijas pjaustote griežinėliais, po pasūdymo galima jas trumpai apkepti keptuvėje su alyvuogių aliejumi, kad iš dalies išgaruotų drėgmė ir atsirastų lengvas paskrudimas. Tai papildomas žingsnis, kurio galima ir nedaryti, bet jis suteikia patiekalui gilesnio, sotesnio skonio.
Sluoksniai ar mišinys – du būdai suformuoti apkepą
Yra du pagrindiniai būdai, kaip formuoti šį apkepą, ir abu vertinami skirtingai, priklausomai nuo to, ko norite gauti galutiniame rezultate.
Pirmas būdas – mišinys. Cukinijas sutarkuojame, nuspaudžiame, sumaišome su kiaušiniais, miltais, tarkuotu sūriu (dalį pasilikite viršui), smulkintu česnaku, žolelėmis, druska ir pipirais. Šį mišinį sudedame į kepimo formą, ant viršaus sudedame pomidorų griežinėlius, apibarstome likusiu sūriu ir keliame į orkaitę. Šis metodas duoda kompaktišką, vientisą apkepą, kurį lengva pjaustyti gabalais, panašiai kaip pyragą.
Antras būdas – sluoksniai. Cukinijų griežinėlius sudėliojame formos apačioje, ant jų – plonai pjaustytą svogūną, tada pomidorų griežinėlius, po to sūrio sluoksnį, ir tokiu būdu kartojame, kol užpildome formą. Paskutinis sluoksnis – kiaušinių ir pieno (ar grietinės) mišinys, kuris užpildo visus tarpelius ir surenka viską į vieną. Šis metodas vizualiai atrodo gražiau, panašiai kaip lasanija, ir tinka, jei ruošiate patiekalą svečiams.
Asmeniškai man labiau patinka mišinio variantas kasdienai, o sluoksniuotas – kai norisi kažko šventiškesnio ir gražiau atrodančio ant stalo.
Kepimo temperatūra ir laikas – kad neišdžiūtų ir nebūtų žalias
Orkaitę verta įkaitinti iki 180-190 laipsnių. Kepimo laikas svyruoja nuo 35 iki 45 minučių, priklausomai nuo to, kokio storumo apkepą darote ir kokia jūsų orkaitė. Svarbiausias ženklas, kad apkepas paruoštas – viršus paskrudęs, sūris gražiai gruzdrus, o vidus, patikrinus peiliuku ar iešku, nebeišteka skystas kiaušinių mišinys.
Jei matote, kad viršus jau pakankamai paruduotas, o vidus dar ne visai išsikepęs, uždenkite forma folija ir tęskite kepimą – tai neleis sūriui perdegti, kol vidus baigs kepti. Šis triukas dažnai pravartus, kai apkepas storesnis nei paprastai.
Baigus kepti, apkepui reikia duoti pastovėti bent 10 minučių prieš pjaustant. Tiesiai iš orkaitės pjaustomas apkepas tiesiog subyrėja, nes viskas viduje dar labai karšta ir minkšta. Palaukus, struktūra susitvirtina, ir pjaustymas tampa žymiai tvarkingesnis.
Papildomi priedai ir variacijos, kurias verta išbandyti
Kai jau žinote pagrindinį receptą, galite pradėti eksperimentuoti. Keletas variantų, kuriuos pati esu išbandžiusi ir kurie visada pasiteisina:
- Su fetos sūriu. Vietoj tik kietojo sūrio įtraukite trupučiuką fetos – jis suteikia sūrumo ir šiek tiek rūgštumo, kuris labai gerai dera su pomidorais.
- Su bekonu ar šoninke. Jei norite sotesnio, mėsiško patiekalo, apkepkite smulkiai pjaustytą šoninę ir įmaišykite į mišinį arba sudėkite sluoksniais.
- Su kitomis daržovėmis. Paprikos, baklažanai ar net moliūgai puikiai papildo cukinijų apkepą, jei norite dar daugiau spalvų ir skonio nuansų.
- Su kmynais ar oregano. Nedidelis kiekis kmynų suteikia įdomaus, šiek tiek riešutinio prieskonio, o oregano – tikro Viduržemio jūros regiono jausmo.
Taip pat verta paminėti, kad šis apkepas puikiai tinka ir vegetarams, jei atsisakote bekono variacijos, ir jį lengva pritaikyti be glitimo, tiesiog miltus pakeičiant kukurūzų krakmolu arba avižiniais miltais.
Kaip laikyti, šildyti ir kam tinka likučiai
Cukinijų apkepas su sūriu ir pomidorais – vienas iš tų patiekalų, kurie kitą dieną tampa net gardesni. Skoniai susigulėja, sūris tarp cukinijų ir pomidorų persipina, ir visas patiekalas atrodo dar vientisesnis.
Šaldytuve laikomas sandariame indelyje, apkepas išsilaikys iki 3-4 dienų. Šildyti geriausia orkaitėje ar keptuvėje su dangčiu – mikrobangų krosnelė greita, bet dažnai padaro tekstūrą gumine, o orkaitėje pašildytas apkepas atgauna savo pirminę traškumo ir minkštumo pusiausvyrą.
Šis apkepas taip pat puikiai tinka šaldyti – tiesa, po šaldymo tekstūra būna kiek kitokia, minkštesnė, nes cukinijos praranda dalį savo struktūros. Bet skonio tai nesugadina, tad jei turite daug cukinijų ir norite paruošti didesnį kiekį iš karto, galite drąsiai supjaustyti gabalais ir sušaldyti atskiruose indeliuose vėlesniam naudojimui.
Ką verta prisiminti, kai gaminate šį apkepą kitą kartą
Cukinijų apkepas su sūriu ir pomidorais – tas patiekalas, kuris moko kantrybės ir tuo pačiu atlygina už ją. Svarbiausia – neskubinti to žingsnio su cukinijų drėgmės pašalinimu, nes visas kitas rezultatas priklauso tik nuo to. Antra – nebijoti eksperimentuoti su sūriais, prieskoniais ir papildomomis daržovėmis, nes šis receptas iš prigimties yra lankstus ir toleruoja nemažai pakeitimų.
Jei kada nors stovite prie virtuvės stalo su krūva cukinijų iš daržo ir nežinote, ką su jomis daryti, prisiminkite šį apkepą. Jis nereikalauja nei brangių produktų, nei sudėtingos technikos, tačiau rezultatas – toks, kad net tie, kurie sako, jog „nemėgsta cukinijų”, dažniausiai paprašo antros porcijos. Ir galiausiai, kaip ir su daugeliu paprastų patiekalų, geriausias patarimas – neperkepti, palikti pastovėti prieš pjaustymą, ir tiesiog mėgautis tuo, kaip iš kelių paprastų produktų gimsta kažkas tikrai skanaus.
