Rudenį, kai turgaus prekystaliai nusidažo oranžine spalva, o virtuvėje pradedi ieškoti, kuo užpildyti šaltus vakarus, moliūgas tampa tikru gelbėtoju. Šis daržovė – nors kai kas jį laiko vaisiumi, ir tas ginčas tikriausiai niekada nesibaigs – yra nuostabiai universalus. Iš jo galima išvirti kreminę sriubą, iškepti saldų pyragą, padaryti garnyrą prie mėsos ar net užkonservuoti žiemai. Ir kas svarbiausia – moliūgas yra pigus, ilgai išsilaiko ir beveik neįmanoma jo sugadinti, jei laikaisi kelių pagrindinių taisyklių.
Šiame straipsnyje surinkau tikrai plačią paletę receptų ir patarimų – nuo klasikinės sriubos iki nesudėtingo pyrago, kurį gali kepti net tada, kai virtuvėje neturi didelės patirties. Pasidalinsiu ir tuo, kaip teisingai pasirinkti moliūgą parduotuvėje, kaip jį lengviau supjaustyti (nes tai dažniausiai didžiausia kliūtis) ir kokias klaidas žmonės daro ruošdami šią daržovę.
Kaip išsirinkti tinkamą moliūgą ir jį paruošti darbui
Ne visi moliūgai vienodai tinka virtuvei. Tie milžiniški, dekoratyviniai egzemplioriai, kuriuos matai prie namų per Heloviną, dažniausiai turi vandeningą, neskanų minkštimą – jie skirti drožybai, ne valgymui. Virtuvėje geriausiai save parodo mažesnės veislės: muskatinis moliūgas (dar vadinamas butternut), Hokaido moliūgas arba paprastas valgomasis moliūgas su tankiu oranžiniu minkštimu.
Renkantis moliūgą, pačiupinėk jo žievelę – ji turi būti kieta, be minkštų dėmių ar įlinkimų. Kotelis idealiu atveju turėtų būti sausas ir šiek tiek sukietėjęs, tai rodo, kad moliūgas buvo nuimtas subrendęs. Jei kotelio visai nėra, moliūgas gali greičiau gesti, tad tokį geriau naudoti artimiausiu metu.
Dėl pjaustymo – čia daugelis pasiduoda dar nepradėję gaminti. Patarimas, kuris tikrai padeda: prieš pjaustant įdurk moliūgą šakute keliose vietose ir įkišk į mikrobangų krosnelę 2-3 minutėms. Žievelė šiek tiek suminkštės ir pjaustymas taps kur kas paprastesnis. Hokaido moliūgo žievelės apskritai nereikia lupti – ji minkšta ir puikiai suvalgoma, kai moliūgas kepamas ar verdamas.
Klasikinė moliūgų sriuba, kuri tinka kiekvienam
Pradėkime nuo to, kas tikriausiai pirmiausia šauna į galvą pagalvojus apie moliūgą – kreminė sriuba. Ji yra tas patiekalas, kurį gali paruošti beveik iš atminties, o rezultatas visada bus skanus.
Reikės apie kilogramo moliūgo minkštimo, vienos svogūno galvos, dviejų skiltelių česnako, morkos, bulvės (ji suteikia sriubai tirštumo), lauro lapelio, druskos, pipirų ir apie litro daržovių ar vištienos sultinio. Nebūtina, bet labai pagerina skonį – grietinėlė arba kokosų pienas, jei nori sriubą padaryti šiek tiek egzotiškesnę.
Svogūną ir česnaką pakepink alyvuogių aliejuje, kol suminkštės ir pasklis kvapas. Suberk supjaustytą moliūgą, morką ir bulvę, užpilk sultiniu, įberk lauro lapelį ir virk apie 20-25 minutes, kol daržovės taps visiškai minkštos. Tada išimk lauro lapelį, sriubą sutrink trintuvu iki lygios masės ir, jei nori, įpilk grietinėlės. Pagardink druska, pipirais, o jei mėgsti aštresnį skonį – žiupsneliu čili miltelių ar imbiero.
Patiekiant labai gerai tinka skrudinti moliūgų sėklos, trupučiu graikinių riešutų aliejaus ar šiek tiek skrudintos duonos. Šie smulkmenos suteikia sriubai tekstūros, kurios kartais trūksta vien iš trintos masės.
Keptas moliūgas orkaitėje – paprasčiausias garnyras, kokį gali įsivaizduoti
Jei neturi laiko ar noro gaminti kažko sudėtingo, keptas moliūgas gali tapti tavo naujuoju mėgstamiausiu garnyru. Supjaustyk moliūgą kubeliais ar griežinėliais, sudėk į kepimo skardą, apibarstyk alyvuogių aliejumi, druska, pipirais ir, jei nori, česnako milteliais bei rozmarinu ar čiobreliais.
Kepk 200 laipsnių temperatūroje apie 25-30 minučių, kol kraštai pradės šiek tiek karamelizuotis. Tai suteikia moliūgui gilesnį, saldesnį skonį, kurio niekaip negausi verdant. Toks keptas moliūgas puikiai tinka prie kepto viščiuko, kiaulienos ar tiesiog kaip priedas prie ryžių ar quinoa salotų.
Vienas mano mėgstamiausių variantų – kepti moliūgą su medumi ir balzaminiu actu. Prieš kepant apšlakstyk gabaliukus mišiniu iš vieno šaukšto medaus, šaukšto balzaminio acto ir žiupsnelio druskos. Kepimo metu cukrus karamelizuosis, ir gausi šiek tiek saldų, šiek tiek rūgštų, labai subalansuotą skonį.
Moliūgo koše kūdikiams ir suaugusiems – daugiau nei tik pirmasis maistas
Moliūgo košė dažnai asocijuojasi tik su kūdikių maitinimu, tačiau tiesa ta, kad ji puikiai tinka ir suaugusiems, ypač kaip garnyras vietoj bulvių košės. Suvirintas ar iškeptas moliūgas sutrinamas trintuvu ar tiesiog šakute, įmaišant sviesto gabalėlį, žiupsnelį muskato riešuto ir druskos.
Jei ruoši kūdikiui, žinoma, praleisi druską ir prieskonius – tiesiog suvirintą moliūgą sutrink iki lygios masės, prireikus atskiesk vandeniu ar pieno mišiniu iki norimo tirštumo. Moliūgas yra vienas iš tų produktų, kurie retai sukelia alergijas, todėl jis dažnai rekomenduojamas kaip vienas iš pirmųjų kūdikio maisto produktų.
Suaugusiems tokia košė gali tapti puikiu priedu prie keptos žuvies ar mėsos, ypač jei ją paskaninsi šiek tiek graikinio riešuto aliejaus arba česnako.
Moliūgų pyragas – saldusis finalas, kurio niekas neatsisako
Dabar pereikime prie to, ko tikriausiai laukei labiausiai – pyrago. Amerikietiškas moliūgų pyragas (pumpkin pie) yra klasika, tačiau papasakosiu apie šiek tiek supaprastintą, europietiškesnį variantą, kurį gali kepti be specialios formos ar sudėtingų ingredientų.
Tešlai reikės: 200 g miltų, 100 g šalto sviesto, 2 šaukštų cukraus, žiupsnelio druskos ir 2-3 šaukštų šalto vandens. Sviestą su miltais sutrink pirštais iki trupinių, įmaišyk cukrų, druską ir vandenį, greitai suminkyk tešlą ir palaikyk šaldytuve apie 30 minučių.
Įdarui reikės apie 400 g moliūgo tyrės (gali naudoti tiek šviežiai paruoštą, tiek konservuotą), 2 kiaušinių, 100 g rudojo cukraus, 150 ml grietinėlės ar pieno, šaukštelio cinamono, pusės šaukštelio imbiero miltelių ir žiupsnelio muskato riešuto bei gvazdikėlių. Visus ingredientus sumaišyk plaktuvu iki vientisos masės.
Tešlą iškočiok ir sudėk į kepimo formą, suformuok kraštus, tada supilk įdarą. Kepk 180 laipsnių temperatūroje apie 45-50 minučių, kol įdaras sukietės, bet centras vis dar bus šiek tiek drebantis – jis sustings atvėsdamas. Prieš pjaustant leisk pyragui atvėsti bent valandą, geriausia – per naktį šaldytuve. Tokiu būdu skoniai geriau susijungia, o pyragas lengviau pjaustomas.
Moliūgo sėklos – dažniausiai išmetamas turtas
Kai pjaustai moliūgą, sėklas dažniausiai išmesti yra klaida. Jas galima nuplauti, gerai išdžiovinti popieriniu rankšluosčiu ir iškepti orkaitėje su šiek tiek aliejaus ir druskos apie 15-20 minučių 160 laipsnių temperatūroje. Gauni sveiką, traškų užkandį, kurį galima dėti į salotas, sriubas ar tiesiog užkandžiauti vakare prie filmo.
Jei nori paįvairinti skonį, prieš kepant pabarstyk sėklas paprika, česnako milteliais ar net cinamonu su cukrumi, jei nori saldesnio varianto. Sėklos taip pat puikiai išsilaiko sandariame inde bent savaitę, tad gali jas paruošti iš anksto ir turėti po ranka visai savaitei.
Kaip laikyti moliūgą ir jo tyrę, kad nieko nesugadintum
Nesupjaustytas moliūgas gali gulėti vėsioje, sausoje vietoje – pavyzdžiui, rūsyje ar spintelėje – net kelis mėnesius. Supjaustytas jau turi keliauti į šaldytuvą ir sunaudojamas per savaitę. Jei paruošei daugiau tyrės nei reikia vienam receptui, ją drąsiai gali užšaldyti – sudėk į talpyklas ar maišelius, palik šiek tiek vietos plėtimuisi ir laikyk šaldiklyje iki trijų mėnesių.
Atšildyta tyrė šiek tiek pakeičia tekstūrą, todėl geriausiai tinka sriuboms, kepiniams ar košėms, o ne tiems patiekalams, kur svarbi vientisa, švelni struktūra be papildomo skysčio.
Moliūgas virtuvėje – daugiau nei sezoninė mada
Kai pagalvoji, kiek daug galima padaryti iš vienos paprastos daržovės, moliūgas tikrai nusipelno daugiau dėmesio nei vien tik dekoracija prieangyje spalio mėnesį. Jis pigus, ilgai išsilaiko, tinka ir sriuboms, ir garnyrams, ir saldiems kepiniams, o sėklų neišmesk – jos irgi turi savo vietą virtuvėje.
Jei tik pradedi eksperimentuoti su moliūgu, patarčiau pradėti nuo sriubos – ji atlaidžiausia klaidoms ir beveik neįmanoma jos sugadinti. Kai pajusi pasitikėjimą, drąsiai imkis pyrago ar keptų garnyrų. Ir nepamiršk – moliūgas puikiai draugauja su cinamonu, imbieru, muskato riešutu, bet taip pat ir su sūriais prieskoniais kaip česnakas, rozmarinas ar čiobreliai. Tad nebijok eksperimentuoti abiem kryptimis, saldžia ir sūria – šis daržovė tikrai atlaidus ir dėkingas partneris virtuvėje.
