Kalėdos kiekvienais metais atrodo taip pat – lyg tik vakar dėliojome eglutės žaisliukus, o štai jau vėl reikia galvoti, ką dėsime ant stalo. Ir kad ir kiek kartų tą patirtį pergyvename, kažkodėl visada atrodo, kad laiko trūksta, o darbų – per akis. Tiesa ta, kad geras kalėdinis stalas nėra apie tai, kiek patiekalų sugebėsi sudėti, o apie tai, kaip protingai suplanuosi savo laiką ir jėgas. Papasakosiu, kaip aš pati organizuoju šitą procesą jau daugelį metų, ir kokias klaidas teko išmokti pastebėti savo kailiu.
Kodėl planas svarbesnis nei pats meniu
Daug kas galvoja, kad svarbiausia – sugalvoti įspūdingą meniu, o viską suspėti pavyks kažkaip savaime. Deja, taip nebūna. Jei nesėdėsi ir nesuplanuosi, kada ką gaminsi, Kūčių ar Kalėdų diena virs chaosu virtuvėje, o tu pati vietoj to, kad mėgautumeisi šventės nuotaika, stovėsi prakaituota prie viryklės, kol svečiai jau seniai sėdi prie stalo.
Todėl pirmiausia siūlau atsisėsti su puodeliu arbatos ir tiesiog surašyti visus patiekalus, kuriuos norėtum matyti ant stalo. Tada – ir tai yra svarbiausias žingsnis – prie kiekvieno pažymėti, kiek laiko iš anksto jį galima paruošti. Nustebsi, kiek daug dalykų iš tiesų galima paruošti dieną ar net dvi anksčiau.
Tradicinis lietuviškas meniu – ką verta įtraukti
Lietuviškos Kūčios turi savo tvarką, ir nors kiekviena šeima ją interpretuoja truputį kitaip, pagrindas dažniausiai lieka panašus. Dvylika patiekalų – tai skaičius, kurio siekia dauguma, nors tiesą sakant, niekas nebaus, jei bus vienuolika ar trylika.
Ką siūlyčiau įtraukti:
- Silkė keliais variantais – su svogūnais, morkomis, obuoliais ar grietine. Vienas patiekalas, kelios versijos – ir jau atrodo, kad stalas gausus.
- Kūčiukai su aguonų pienu – be jų tiesiog neįsivaizduojama.
- Grybų sriuba arba kisielius su spanguolėmis – rinkis pagal šeimos tradicijas.
- Virti arba kepti kopūstai su grybais.
- Bulvių salotos be majonezo, su aliejumi ir svogūnais.
- Duona su spanguolių ar obuolių padažu.
- Uzbaravykiai arba koldūnai su grybais.
Kalėdų pirmai dienai jau galima leisti sau daugiau laisvės – čia jau tinka mėsa, tortai, sudėtingesni gardumynai. Būtent apie tą antrą dieną ir kalbėsime toliau, nes ten dažniausiai ir kyla didžiausia sumaištis.
Kalėdų dienos meniu – kai jau galima šventę
Po Kūčių, kai visi jau pasninkavę ir laukia rytojaus, Kalėdų diena virsta tikra švente skoniams. Čia jau drąsiai galima dėti ant stalo keptą antį ar žąsį, jei šeima mėgsta, arba paprastesnį, bet ne mažiau skanų kepsnį iš kiaulienos ar jautienos.
Mano patikrintas variantas – kepta vištiena su citrinomis ir čiobreliais, nes ji nereikalauja tiek priežiūros kaip antis, o skonis vis tiek šventiškas. Prie mėsos – keptos bulvytės su rozmarinu, šiek tiek karamelizuotų morkų ar Briuselio kopūstų su bekonu. Ir, žinoma, salotos – ne tos kasdienės, o kažkas su granatų grūdeliais, riešutais ar sūriu.
Desertui – čia jau kiekvienas renkasi pagal save. Vieni negali be tradicinio tortyno, kiti mėgsta lengvesnius pyragus su spanguolėmis ar apelsinais. Aš dažniausiai kepu du desertus – vieną sudėtingesnį, vieną paprastą, nes visada atsiranda tų, kurie nori kažko lengvo po sotaus valgio.
Paruošimo planas savaitei prieš šventes
Dabar prie to, kas iš tiesų svarbiausia – kaip visą tą gausybę suvaldyti neišprotėjus. Aš seniai naudoju schemą, kuri veikia beveik kiekvienais metais.
Savaitė prieš Kūčias: peržiūrėk sandėliuką, patikrink, ko trūksta – druskos, aliejaus, prieskonių, folijos. Tai skamba nesvarbiai, bet paskutinę dieną prieš šventę atrasti, kad baigėsi majonezas ar kepimo popierius, gali sugadinti nuotaiką.
Trys-keturios dienos iki: pradėk pirkti negendančius produktus – konservus, riešutus, aguonas, dovanas, žvakes. Taip pat metas užšaldyti tešlas, jei planuoji kokius nors kepinius su tešla.
Dvi dienos iki: gaminti tuos patiekalus, kurie tik gerėja pastovėję – silkės mišinius, salotas be majonezo, marinuotus grybus. Kūčiukus irgi galima iškepti iš anksto ir laikyti sandarioje dėžutėje.
Diena iki Kūčių: ruošti sriubą, virti bulves salotoms, paruošti daržoves kitiems patiekalams. Sudėti visus produktus mėsai ar žuviai, kad ryte liktų tik kepti.
Pačią dieną: lieka tik šviežiausi dalykai – kepimas, patiekimas, stalo dekoravimas. Jei viską gerai suplanavai, ta diena turėtų būti daugiau apie ramybę nei bėgiojimą.
Ką galima paruošti iš anksto, o ko – tikrai ne
Šitas klausimas kyla kiekvienais metais iš naujo, tad verta susidėlioti aiškiai.
Puikiai laukia šaldytuve kelias dienas: silkės salotos, bulvių salotos, marinuoti grybai, duonos padažai, kepiniai su ilgai kepama tešla. Kūčiukai apskritai gali stovėti savaitę ir net pagerėja skoniu.
To niekada nedaryk iš anksto: neplaušk salotų lapų per anksti, jie suvys ir taps gleivėti. Nekepk mėsos iš vakaro, jei nori, kad ji būtų sultinga – geriau paruošk marinatą ir palik mėsą jame per naktį, o kepk jau ryte ar prieš pat vakarienę. Sriubos irgi geriau nevirti per daug iš anksto, nes daržovės gali suminkštėti per daug ir prarasti tekstūrą.
Stalo dekoravimas – kai laiko lieka mažai
Kadangi visas dėmesys dažniausiai atitenka maistui, stalo dekoravimas lieka paskutinei minutei. Bet iš tiesų tai gali užtrukti vos dešimt minučių, jei turi po ranka kelis paprastus elementus – šieno saujelę po staltiese (senoji tradicija, primenanti prakartėlę), žvakes, keletą eglišakių ar spanguolių ant stalo. Nereikia perkrauti – kartais mažiau reiškia daugiau, ypač kai stalas jau ir taip nukrautas lėkštėmis.
Kai viskas sudėta į vieną receptą, vadinamą švente
Jei ką ir norėčiau, kad įsimintum iš viso šito teksto, tai va ką – kalėdinis stalas nėra varžybos, kas paruoš daugiausiai patiekalų ar kieno salotos bus gražiausios. Tai laikas, kai visi susirenka prie vieno stalo, ir tikriausiai niekas neprisimins, ar kūčiukai buvo idealiai apvalūs, bet visi prisimins, kokia buvo nuotaika.
Praktiškai kalbant – susidaryk sąrašą, pasiskirstyk darbus per kelias dienas, nepalik visko paskutinei akimirkai, ir leisk sau bent porą patiekalų palikti paprastesnius, nes energijos ir nervų reikės ne tik virtuvei, bet ir pačiai šventei. O jei kažkas nepavyks – na, silkė vis tiek bus silkė, ir niekas dėl to Kalėdų nesugadins. Svarbiausia – ne tobulas stalas, o tas jausmas, kai visi sėdi kartu, valgo, juokiasi, ir namuose kvepia taip, kaip kvepia tik kartą per metus.
